5.4. MODELET DHE METODAT E PRIVATIZIMIT

Modelet dhe metodat e privatizimit janė ēėshtje esenciale e zbatimit tė ēdo projekti tė tranzicionit, e nė radhė tė parė ēėshtje e dinamikės, pėrmbajtjes strukturore, qėllimeve strategjike, specifikave, kufizimeve institucionale, sistemore dhe politike.

Kosova, si rajoni i mė pazhvilluar i Evropės Juglindore, me ushtrimin e njė dhune administrative, ėshtė penguar qė t'i zbatojė proceset tranzitore. Kjo ka bėrė qė tė konzervohet struktura zhvillimore dhe shoqėrore e sistemit tė vjetėr, ekonomia ėshtė futur nė njė recesion tė thellė, ndėrsa Kosovės i ėshtė imponuar sistemi i ekonomisė komanduese.

Politika e privatizimit nė Kosovė duhet tė jetė nė funksion tė:

Nė Evropėn Qendrore dhe Juglindore, nė zbatim praktik kanė ardhur nė shprehje kėto modele dhe metoda:

a) Privatizimi pa kompenzim:

(b) Privatizimi sipas sistemit tė shitjes realizohet nė kėto forma:

Tė gjitha modelet e privatizimit duhet tė vlerėsohen nga aspekti i tri kriteriumeve: efikasiteti ekonomik, dinamika, dhe e drejta pėr pjesėmarrje nė shpėrndarjen e pasurisė. Nga kjo qė u prezentua mė lart, mund tė theksojmė se shpėrndarja e pasurisė falas realizohet me anė tė vauēerėve, kuponave dhe certifikatave, ndėrsa shitja e pasurisė realizohet me anė tė aksioneve.

5.4.1. ELEMENTET E MODELIT TĖ PRIVATIZIMIT NĖ KOSOVĖ

Zgjedhja e modelit tė privatizimit nė ekonominė e Kosovės do tė pėrcaktohet varėsisht nga njohuritė e avansuara nė botėn bashkėkohore, problemet specifike zhvillimore dhe nga pėrvojat e krijuara nė vendet e zhvilluara dhe nė vendet qė ndodhen nė fazat serioze tė tranzicionit.

Nė kuadėr tė specifikave zhvillimore qė e determinojė modelin e privatizimit, duhet veēuar:

(A) Koncepti dhe modeli i privatizimit:

Modeli miks; dhėnia falas, shitja, ndėrmjetėsuesit institucional, funksionimi i fondeve tė licencuara dhe i tregut tė kapitalit aksionar.

(B) Regullimi normativ i privatizimit:

Ligji mbi privatizimin e ndėrmarrjeve shtetėrore, Ligji mbi funksionimin e Fondit tė Kosovės pėr Privatizim, Ligji mbi Agjencinė pėr vlerėsimin e kapitalit shtetėror.

C) Infrastruktura pėr zbatimin e modelit:

(D) Dimensionin kohor tė privatizimit nė ekonominė e Kosovės e pėrcaktojnė shumė faktorė:

Duke u bazuar nė pėrvojėn e tė tjerėve dhe nė specifikat zhvillimore tė Kosovės, modeli mė i pėrshtatshėm duhet t'i pėrmbajė kėto elemente:

STRUKTURA FUNKSIONALE E MODELIT QĖ DO TĖ ZBATOHET NĖ KOSOVĖ

Pėrqindjet e dhėna, natyrisht, mund tė merren vetėm si njė orientim, duke pasur parasysh disa specificitete tė Kosovės. Analizat e mėtejme do tė provojnė mundėsinė e sajimit tė raporteve edhe mė optimale. Veēanėrisht duhet tė trajtohet arsyeshmėria e shpėrndarjes sė aksioneve popullsisė, kur dihen problemet lidhur me punėsimin nė sektorin publik nė Kosovė.

Modeli i propozuar synon tė respektojė kriterin social, kriterin ekonomik-zhvillimor dhe atė institucional. Ky model i propozuar mund tė gjejė zbatim nė rrethanat e Kosovės pasi qė mundėson:

 

Fondi i Kosovės pėr privatizim

Numri dhe struktura e ndėrmarrjeve sipas formės sė

pronėsisė nė vitin 1995

1995
Veprimtaritė ekonomike

Nr i ndėrma-rrjeve

Strukture e fondeve fikse

Modeli i privatizimit

Industria

154

100,0 MP
Sektorėt strategjik

27

63,6 SHD+PSH.
Energjia elektrike

4

43,2
Metalurgjia e zezė

3

10,0
Metalet e ngjyrosura

7

3,2
Prodhimi dhe pėrpunimi i jometaleve

4

1,0
Mjetet transportuese

3

7,2
Prodhimi i gomės

2

0,1
Sektorėt propulziv

127

36,2 MP
Pėrpunimi i metaleve

12

2,3
Industria e makinave

3

0,7
Industria elektrike

5

2,3
Industria kimike

7

4,8
Pėrpunimi i rėrės dhe gurit

3

0,4
Materiali ndėrtimor

7

2,4
Kompleksi i drurit

40

4,8
Industria e letrės

1

2,4
Tekstili dhe veshmbathja

26

6,3
Industria ushqimore

14

11,1
Ushqimi i kafshėve

2

0,3
Duhani

3

0,4
Industria grafike

4

0,5
Industria

154

74,4
Bujqėsia

10

5,8 MP
Pylltaria

8

0,6 PSH
Ekonomia e ujrave

6

0,7 PSH+K
Ndėrtimtaria

25

2,0 MP
Transporti dhe komunikacioni

27

5,4 PSH+K
Transporti hekurudhor

1

PSH
Transporti rrugor

24

MP
Transporti urban

2

MP
PTT

1

PSH+SHD
Tregtia

84

7,8 MP
Hoteleria dhe turizmi

21

2,6 MP
Zejtaria

19

0,7 MP
Gjithsej

382

MP = Model i pėrzier K = Koncesionet

PSH. = Pronė shtetėrore SHD = Shitje direkte

IS = Investitorė strategjik

 

5.4.2. ZBATIMI I MODELIT NĖ EKONOMINĖ E KOSOVĖS

Duke u bazuar nė rrethanat ekzistuese nė ekonomi dhe nė nėvojėn e fillimit tė zbatimit tė procesit tė privatizimit nė Kosovė, nė vazhdim i paraqesim disa elemente tė programit tė privatizimit. Nė kėtė program janė tė pėrfshira kėto elemente: numri i ndėrmarrjeve dhe struktura pronėsore nė vitin 1995, struktura e mjeteve themelore dhe aplikimi i modeleve tė ndryshme sipas veprimtarive dhe sektorėve tė ekonomisė. Struktura e mjeteve themelore duhet tė merren me njė dozė tė maturisė, pasi qė statistikat ekzistuese kanė mangėsi sa i pėrket pėrcjelljes sė sektorit privat.

Sipas elementeve tė programit tė propozuar tė privatizimit, duke aplikuar modalitete tė ndryshme tė privatizimit, nė fazėn e parė vlerėsojmė se ėshtė e mundur qė sektorėt strategjikė tė ekonomisė, e sidomos tė industrisė, tė mbeten nė pronėsi tė shtetit ose tė organizohet ndonjė tender ndėrkombėtar pėr shitjen e njė pjese tė kapitalit themelor tė kėtyre sektorėve. Nga programi i paraqitur mund tė konstatojmė se kėta sektorė kanė pjesėmarrje nė mjetet themelore tė industrisė afro 60%. Kėta sektorė, gjatė kėsaj periudhe (1989-1998), gjenden nė njė recesion tė theksuar teknologjik dhe zhvillimor. Prandaj, para se tė futen nė procesin e privatizimit, kėta sektorė duhet t'i nėnshtrohen njė programi tė ristrukturimeve.

Sektorėt propulzivė tė industrisė paraqesin njė bazė tė rėndėsishme pėr zbatimin e modeleve tė pėrziera tė privatizimit. Nė vitin 1995, kėta sektorė merrnin pjesė me afro 40% tė mjeteve themelore tė industrisė. Privatizimi i kėtyre ndėrmarrjeve do tė shprehej pozitivisht nė aktivizimin e potencialeve financiare tė brendshme, nė drejtim tė nxitjes sė proceseve tė reja nė ekonominė e Kosovės. Me privatizimin e kėtyre ndėrmarrjeve do tė siguroheshin interesat vitale tė punėtorėve, e sidomos tė atyre qė janė larguar me dhunė nga puna. Nė kėta sektorė do tė respektohen edhe intereset e pensionistėve.

5.4.3. SPECIFICITETET E PRIVATIZIMIT SIPAS MADHĖSISĖ SĖ NDĖRMARRJEVE

Politika e privatizimit duhet tė japė pėrgjigje lidhur me aspektet strategjike tė privatizimit tė kėtyre sektoreve: tė modeleve, procedurave, tė investitorėve potencial, modernizimit teknologjik dhe tejkalimit tė barrierave sociale. Pėrfshirja e kėtyre sektorėve nė privatizim ka tė bėjė me sigurimin e njė kapitali tė konsideruar nė tregun financiar ndėrkombėtar. Nė anėn tjetėr, shtrohet edhe njė dilemė e rėndėsishme: privatizimi-ristrukturimi apo anasjelltas.

Sipas gjendjes aktuale qė mbizotėron nė kėto objekte strategjike (degjenerimi teknologjik, rrezikimi i substancės prodhuese, stėrngarkimi me borxhe), do tė jetė vėshtirė tė inkurajohen investitorėt e jashtėm qė tė pėrfshihen nė programet e privatizimit tė kėtyre objekteve. Nė ambientin ekonomik dhe nė rrethanat ekzistuese shoqėrore, gjithashtu, do tė jetė vėshtirė tė sigurohen mjete dhe kredi afatgjata pėr financimin e ristrukturimeve.

Nė vitin 1990, nė sektorin shoqėror/shtetėror, nė industrinė e Kosovės ndėrmarrjet e vogla kishin pjesėmarrje simbolike: nė mjetet aktive themelore 4.2%, nė numrin e organizatave 31.7%/, nė punėsim 4.7% dhe nė krijimin e produktit shoqėror 3.9%. Ndėrsa organizatat e mėdha angazhonin 65.9% tė mjeteve aktive themelore, krijonin 60.0% tė produktit shoqėror dhe punėsonin 58.2% tė punėtorėve. Nga kėto raporte tė strukturės sė kapitalit mund tė konstatojmė se zbatimit tė njė procesi mė tė gjerė dhe serioz tė privatizimit nė Kosovė duhet t'i paraprijė procesi i ristrukturimit dhe i modernizimit, sidomos i ndėrmarrjeve tė mėdha dhe tė mesme nė sektorėt strategjikė. Pėr ristrukturimin e kėtyre sektorėve do tė angazhohen mjete tė konsideruara sipas modaliteteve tė ndryshme nė tregun financiar ndėrkombėtar (investimet e pėrbashkėta me partnerė tė jashtėm, mjetet e Bankės Botėrore, tė Bankės Evropiane, mjetet buxhetore tė Kosoves dhe asistenca teknike).

Ndėrmarrjet e vogla

Ndėrmarrjet e vogla duhet transformuar pėrmes shprėndarjes sė njė pjese tė fletaksioneve punėtorėve, dhe shitjes sė pjesės tjetėr tė tyre, kur pėr to ekziston interesi. Tė drejtėn nė marrjen e fletaksioneve duhet ta bartin tė gjithė punėtorėt e punėsuar nė ndėrmarrje qė nga themelimi i saj. Nėse pjesa e fletaksioneve qė janė dedikuar tė shiten nuk mund tė shiten menjėherė, ato duhet realizuar nė tė ardhmen nė tregun e kapitalit, gjegjėsisht nė bursėn e letrave me vlerė. Aktivizimi sa mė i shpejtė dhe i mirėfilltė i tregut tė kapitalit duhet tė jetė njėri nga prioritetet e procesit tė transformimit tė pronės. Ndėrkaq, shitja e fletaksioneve te kėto ndėrmarrje ka rėndėsi pėr sigurimin e mjeteve financire me tė cilat do tė bėhej rivitalizimi i tyre.

Ndėrmarrjet e mesme

Ndėrmarrjet e mesme, pas vlerėsimit tė kapitalit tė ndėrmarrjes dhe shndėrrimit tė tij nė fletaksione me vlerė tė njėjtė nominale, duhet tė transformohen pėrmes metodės sė kombinuar. Sipas njė principi tė tillė, kėto ndėrmarrje do tė funksiononin sipas modelit tė shoqėrive aksionare nė vendet e zhvilluara, ku parimisht asnjėri nga pronarėt (qofshin ata punėtorėt, ndonjė investitor i huaj apo i brendshėm, apo edhe vetė shteti) nuk ka shumicėn dėrmuese tė pronės dhe me pėrparėsinė se kėtu njė pjesė tė konsiderueshme tė fletaksioneve, pra tė pronėsisė, do ta bartnin punėtorėt qė janė meritorė pėr rezultatet e arritura deri tani dhe jetėsisht tė interesuar pėr njė afarizėm tė suksesshėm nė tė ardhmen. Njė formė e tillė e pronėsisė njihet si pronė e kombinuar, pra formė e pronės ku asnjėri nga pronarėt nuk ka dominimin mbi pronėn, ndėrsa bartės tė saj mund tė jenė, pėrveē punėtorėve, ndonjė investitor i huaj apo i brendshėm, por edhe vetė shteti. Ky raport do tė mund edhe tė ndryshojė me kohė, mirėpo kjo do t`i lihej nė kompetencė tė vetė ndėrmarrjes, e cila do tė vendoste pėr tė varėsisht nga interesat e saj afariste nė momentet e caktuara. Te kėto ndėrmarrje do tė ishte e rėndėsishme edhe joshja e investitorėve tė huaj, tė cilėt, pas blerjes sė njė pjese tė aksioneve, do tė mundėsonin edhe kyējen e kėtyre ndėrmarrjeve nė rrjedhat ekonomike ndėrkombėtare, transferin e teknologjive moderne dhe tė arriturave bashkėkohore nė lėmitė pėrkatėse, si dhe e gjithė kjo do tė pėrcillej me njė menaxhment tė dėshmuar.

Ndėrmarrjet e mėdha

Ndėrmarrjet e mėdha duhet tė transformohen po ashtu pėrmes metodės sė kombinuar, por transformimi i tyre paraqet njė proces mė kompleks dhe njėherit mė afatgjatė. Gjatė transformimit tė tyre duhet pėrmbajtur dy parimeve tė rėndėsishme:

- sė pari, ndėrmarrjet e mėdha nė Kosovė paraqesin pasuri kombėtare, sepse, pėrveē investimeve kapitale qė bėri Kosova nė ndėrtimin e tyre, ato kryesisht janė tė orientuara nė nxjerrjen dhe pėrpunimin e pasurive natyrore tė Kosovės (si Trepēa, Feronikeli, Elektroekonomia etj.), prandaj kėtu kemi tė bėjmė jo vetėm me ruajtjen e njė potenciali tė madh tė krijuar deri tani, por edhe me ruajtjen e interesave strategjike tė ekonomisė sė Kosovės.

- sė dyti, kur bėhet fjalė pėr analizėn e relacionit prona-motivi-efikasiteti, mendohet pikėrisht pėr ndėrmarrjet e mėdha, por edhe ato tė mesmet. Zatėn, kufiri i prerė nė mes tė pėrcaktimit tė ndėrmarrjeve tė mėdha dhe tė mesme nuk ekziston, mirėpo pėrvoja tregon se roli i udhėheqjes apo menaxherizmit rritet sa mė e madhe qė tė jetė ndėrmarrja.

Prandaj, transformimi pronėsor i ndėrmarrjeve tė mėdha nė Kosovė duhet tė zhvillohet nė aspekt afatgjatė, duke i dhėnė prioritet funksionit tė udhėheqjes e jo atij tė pronės. Nė kėtė kontekst edhe te kėto ndėrmarrje duhet tė bėhet vlerėsimi i kapitalit tė gjithėmbarshėm, i cili do tė shndėrrohet nė fletaksione, njė pjesė e tė cilave do t'u shprėndahej punėtorėve, ndėrsa njė pjesė tjetėr do tė mund tė shitej sipas principit tė cekur te ndėrmarrjet e mesme, por vlera e pėrgjithshme e fletaksioneve tė emituara do tė merte parasyshė kapitalin qė duhet tė disponojė shteti i Kosovės, pėr shkaqet e cekura mė lartė. Orientimi i mjeteve nga shitja eventuale e ndonjė pjese tė ndėrmarrjes duhet tė bėhet sipas orientimeve tė cekura te ndėrmarrjet e mesme.

Nė fund, ėshtė e rėndėsishme tė ceket se gjatė shitjes sė ndonjė pjese tė ndėrmarrjes, qoftė ajo ndėrmarrje e madhe, e mesme apo e vogėl, duhet t'u jipet pėrparėsi punėtorėve tė saj, nėse ata me ndonjė kursim eventual dėshirojnė tė rrisin pjesėmarrjen nė pronėn e ndėrmarrjes ku punojnė, dhe shpesh nė kėtė drejtim mund tė jipen edhe benificionet pėrkatėse, sepse njė gjė e tillė, pėrveē tė tjerash, ndikon nė rritjen e efikasitetit tė saj, e sidomos te ndėrmarrjet jo tė mėdha.

5.4.4. INFRASTRUKTURA INSTITUCIONALE E TRANZICIONIT DHE ASISTENCA TEKNIKE NĖ KOSOVĖ

Duke marrė parasysh reflektimin politik tė pjesės dėrmuese tė aktiviteteve qė kanė tė bėjnė me tranzicionin dhe nevojėn e arritjes sė njė koncenzusi politik, pėr shumicėn e aktiviteteve lidhur me zhvillimin e tranzicionit, ėshtė e padiskutueshme nevoja e planifikimit, bashkėrenditjes, udhėheqjes dhe kontrollit, pėrkatėsisht menaxhimit tė kėtyre aktiviteteve. Bartės i kėtij menaxhimi duhet tė jetė njė rrjet i institucioneve dhe organizatave qeveritare dhe joqeveritare.

Qėllimi i krijimit dhe aftėsimit tė kėtyre institucioneve dhe organizatave ėshtė sidomos:

Planifikimi dhe bashkėrenditja

Planifikimi dhe bashkėrenditja e aktiviteteve ėshtė e domosdoshme pėr shkak se tranzicioni pėrfshin tė gjitha nėnsistemet e sistemit shoqėror. Rrjedhimisht, nė kėto aktivitete implikohen shumė subjekte, nga parlamenti, pushteti ekzekutiv, pushteti gjyqėsor, administrata lokale, organizatat joqeveritare, institucionet shkencore dhe profesionale. Aktiviteti i kėtyre subjekteve domosdo duhet tė mbėshtetet nga asistenca teknike e cila gjithashtu duhet tė jetė e planifikuar mirė dhe e bashkėrenditur me qėllim tė efektivitetit sa mė tė madh. Bashkėrenditja duhet tė sigurojė zhvillimin e harmonishėm tė kėtyre aktiviteteve dhe mėnjanimin e konflikteve lidhur me qėllimet, kompetencat dhe etapat e zhvillimit tė aktiviteteve.

Sigurimi i efikasitetit ka tė bėjė me nevojėn qė aktivitetet tė kryhen brenda kohės sė paraparė, tė mbėrrijnė efektivitetin e tyre - tė jenė nė pėrputhje me objektivat e pėrcaktuar dhe eficiencėn e tyre - me shpenzime tė pranueshme dhe tė pėrballueshme shoqėrore.

Kontrolli dhe transparenca

Kontrolli dhe transparenca duhet tė sigurojnė mbikėqyrjen shoqėrore nė proceset e pėrdorimit, transformimit dhe menaxhimit tė pasurisė shoqėrore e cila do tė ishte preventivė ndaj keqpėrdorimeve tė cilat janė shfaqur nė shumė ekonomi tranzitore dhe janė treguar si njė nga rreziqet e kompromitimit e ngadalėsimit tė proceseve dhe si pasojė kanė rezultuar me konflikte dhe tensione tė larta shoqėrore (Shqipėria, Serbia, Kroacia etj.). Kontrolli dhe transparenca duhet tė kryhet nėpėrmjet aktivitetit tė rregullt tė Kuvendit e organeve pėrkatėse shtetėrore, si punė e pėrditshme e tyre dhe specifike pėr probleme tė caktuara. Kontrolli dhe transparenca duhet tė pėrfshijnė edhe ndikimin e opinionit publik nėpėrmjet sistemit informativ dhe mediave, si njė pjesė thelbėsore e aktiviteteve qė kanė tė bėjnė me krijimin e shtetit ligjor.

Rrjeti i institucioneve

Rrjeti i institucioneve duhet tė jetė i disejnuar nė atė mėnyrė qė tė pėrmbushė objektivat e lartpėrmendur dhe t'i hiqet rrezikut tė hipertrofisė sė organeve tė panevojshme, burokratizimit dhe administrimit tė tepruar. Parimisht duhet shkuar kah ajo qė:

Shtrirja rajonale

Shtrirja rajonale e kėtij rrjeti institucionesh varet nga problemi pėrkatės, por sa i pėrket organeve shtetėrore, duke marrė parasysh territorin e Kosovės, duhet shkuar kah ajo qė, pėr hir tė njė decentralizimi formal, tė mos krijohen organe tė panevojshme. Sė kėndejmi, duhet gjetur njė optimum midis nivelit shtetėror, rajonal dhe lokal. Nė kushtet kur ėshtė i mundshėm informatizimi i shumė aktiviteteve, kryerja e punėve administrative mund tė racionalizohet nė njė shkallė tė lartė.

Nė kohėn e tranzicionit mund tė preferohet edhe njė strukturė sepcifike e organeve shtetėrore, ministrive dhe e organizimit tė brendshėm tė tyre, nė mėnyrė qė t'i iket dublifikimit tė tepruar tė institucioneve dhe administrimit.

Lidhur mė kėto aktivitete specifike, nė kuadėr tė ndėrtimit tė institucioneve tė ekonomisė sė hapur tė tregut, pėr aktivitete qė kėrkojnė njė organizim specifik dhe rrjet pėrkatės institucionesh kėtu po veēojmė:

Rrjeti i institucioneve pėr privatizim

Rrjeti i institucioneve pėr privatizim ka tė bėjė me krijimin e njė infrastrukture racionale, institucionale dhe shtetėrore pėr kryerjen e njėrit nga aktivitetet qė pėrbėjnė thelbin e procesit tė tranzicionit. Nė zbatimin e procesit tė tranzicionit janė tė involvuara shumė organe shtetėrore, si:

Pėrpos ministrive pėr privatizim, si forma tė tjera tė organizimi janė paraqitur edhe: Agjencitė nacionale tė privatizimit, Bordet e privatizimit, Komiteti shtetėror pėr privatizim, Fondet nacionale tė pronės etj. Pėrcaktimi pėr njė formė mė tė mirė varet nga specifikat e secilit vend. Duke marrė parasysh kėto, ndoshta mund tė sugjerohej njė Fond privatizimi nė nivelin shtetėror, nė bordin e tė cilit do tė ishin pėrfaqėsuesit e parlamentit, qeverisė, institucioneve profesionale. Privatizimi do tė nxitej edhe nga ministritė, pėrkatėsisht edhe brenda qeverisė do tė koordinohej me ndonjė trup koordinativ. Nė kėtė mėnyrė do tė sigurohej njė qasje profesionale, pasi qė ministritė i njohin mė sė miri problemet specifike nė sektore pėrkatėse, ndėrsa nė funksionimin e fondit do tė sigurohej profesionalizimi, transparenca dhe ndikimi shoqėror. Ligji i privatizimit do tė rregullonte mė afėr kompetencat e organeve pėrkatėse.

Lidhur me mbikėqyrjen - monitoringun e aspekteve financiare dhe tė evidencės, do tė duhej qė organet e autorizuara tė kontrollit dhe tė mbikėqyrjes shtetėrore ta kryejnė kėtė si punė tė rregullt (organet e revizionit, gjyqet etj.), duke u aftėsuar qė tė mbulojnė problemet specifike. Monitoringu dhe transparenca gjatė privatizimit kėrkon njė sistem efektiv kontabiliteti, nėpėrmjet tė cilit mund tė vlerėsohen drejt operacionet dhe transaksionet financiare. Sė kėndejmi, vlerėsimi i pasurisė, verifikimi i kėsaj vlere nė treg, evidencimi i transaksioneve dhe udhėheqja transparente e operacioneve duhet tė bėhet nė mėnyrė profesionale nga institucione pėrkatėse. Shtrirja rajonale e institucioneve tė privatizimit duhet tė jetė restriktive, pėrpos qė organet e pushtetit lokal mund tė organizohen pėr privatizimin e pasurive tė tyre sipas procedurės ligjore.

INSTITUCIONET E TREGUT FINANCIAR

INSTITUCIONET E TREGUT FINANCIAR - bursat e aksione-ve dhe letrave mė vlerė janė tė njė rėndėsie vitale pėr zhvillimin e tranzicionit pėrgjithėsisht, e sidomos tė privatizimit. Ato duhet tė krijohen paralelisht me inicimin e procesit tė privatizimit, sepse privatizimi masovik, por edhe pėrgjithėsisht transformimi real pronėsor, nuk mund tė bėhet pa institucionet e tregut financiar. Lidhur mė kėtė, posaēėrisht spikatet roli i Fondeve investive (Ēekia, Polonia) tė cilat funksionojnė sipas parimit tė shoqėrive aksionare, duke ndėrmjetėsuar nė investimin e kuponave, bondeve dhe ēertifikatave (instrumenteve tė privatizimit masiv) nė transaksione dhe korporata tė caktuara. Kėto kanė qenė katalizatorė tė rėndėsishėm, sidomos nė shtetet e pėrmendura, pėr zhvillimin e tregut tė letrave me vlerė. Kėto janė institucione private tė licencuara dhe tė mbikėqyrura nga shteti. Kjo mund tė konsiderohet si njė operacion me rėndėsi, nė njė mėnyrė qė kėto instrumente tė privatizimit masiv tė mos mbesin letra tė pavlerė dhe ta kompromitojnė tėrė procesin e privatizimit. Ėshtė me rėndėsi zhvillimi i njė rrjeti kritik tė kėtyre fondeve qė tė mund tė absorbohen vauēerėt, bondet dhe instrumentet e tjera tė emituara si letra me vlerė nė kuadėr tė privatizimit masiv. Kėto fonde kanė organet e veta (Komiteti zgjedhor, menaxherėt etj.) Konkurrenca e kėtyre fondeve pėr vauēerėt e letrave tė tjera mund tė rrisė vlerėn e letrave tė emituara, si dhe mund tė afrojė ndihmė profesionale pėr pronarėt e papėrvojė tė letrave me vlerė. Kėshtu, Fondet mund tė bėhen pionierė tė njė industrie letrash investitorėsh tė letrave me vlerė.

RRJETA E INSTITUCIONEVE PĖR ZHVILLIM DHE RISTRUKTURIM

RRJETA E INSTITUCIONEVE PĖR ZHVILLIM DHE RISTRUKTURIM brenda institucioneve shtetėrore udhėhiqet dhe koordinohet nga ministritė pėrkatėse (Financa, Ekonomi etj.), mirėpo duhet stimuluar krijimi i institucioneve pėrkatėse profesionale e shkencore private, pastaj edhe institucioneve tė zhvillimit tė iniciativave rajonale dhe lokale, sidomos mbėshtetja e iniciativave tė zhvillimit tė ndėrmarrjeve tė vogla dhe tė mesme (NVM). Institucionet e konsaltingut, nxitjes dhe garantimit tė investimeve nė NVM duhet tė nxiten drejtpėrsėdrejti nga shteti, sepse ato mund tė paraqesin gjeneratorė tė investimeve pėr krijimin dhe zhvillimin e NVM, e me kėtė edhe tė ristrukturimit tė ekonomisė sė Kosovės, tė mobilizimit tė saj pėr zhvillim. Roli i kėtyre institucioneve profesionale mund tė jetė edhe nė furnizimin e institucioneve shtetėrore me propozime, informata dhe lobimin e interesave dhe ideve tė dobishme (Think Tank).

ORGANIZATAT JOQEVERITARE

ORGANIZATAT JOQEVERITARE janė segment i rėndėsishėm i tranzicionit, si faktor i krijimit tė shoqėrisė civile dhe shoqėrisė sė hapur, nė themelimin e sė cilės qėndron sistemi i ekonomisė sė hapur tė tregut. Roli i organizatave joqeveritare ėshtė veēanėrisht i rėndėsishėm nė kultivimin e kulturės demokratike, krijimin e opinonit dhe energjisė pozitive pėr ndryshime, presionin pėr monitoring dhe transparencė, ofrimin e ndihmės profesionale e sidomos nė kultivimin e etikės sė biznesit. Nė Kosovė, si organizata joqeveritare me rol tė veēantė nė kėtė sferė janė:

Zhvillimi i mėtejmė i proceseve tė tranzicionit do tė nxisė iniciativa tė reja pėr zhvillim dhe degėzim tė organizatave joqeveritare nė sferat e ndryshme, ku parimisht nuk duhet tė ketė kufizim, pėrpos nė raste kur nxitet urrejtja, segregacioni e aparteidi.

ROLI I MEDIAVE

ROLI I MEDIAVE ėshtė segment i posaēėm i tranzicionit. Roli i pavarur i mediave ėshtė i domosdoshėm pėr sigurimin e transparencės dhe pėr krijimin e klimės pozitive nė opinion pėr ndryshime tė thella shoqėrore, si dhe pėr edukimin pėr shoqėrinė e re. Stimulimi i shtypit profesional pėr kėto ēėshtje (menaxhment, marketing, financa, informatikė, ndėrmarrėsi) ėshtė nevojė e domosdoshme e tranzicionit dhe pjesė shumė e rėndėsishme e edukimit pėr biznes.

ASISTENCA TEKNIKE

ASISTENCA TEKNIKE nė krijimin dhe aftėsimin e kėtij rrjeti institucionesh ėshtė e domosdoshme, sepse struktura ekzistuese e personelit nė administratėn e Kosovės nuk ka mjaft njohuri tė specializuara pėr kryerjen e kėtyre punėve. Prandaj, shtrohet nevoja pėr aftėsimin e njė numri kritik tė kuadrove, qė do tė ishin bartės tė punėve mė urgjente dhe do tė mundėsonin aftėsimin e personelit tjetėr. Kjo mund tė realizohet nėpėrmjet realizimit tė njė Programi tė Asistencės Teknike, i cili do tė realizohej nė bashkėpunim me qeveritė e Evropės Pėrendimore, SHBA-ve, vendeve nė tranzicion dhe fondacionet e ndryshme.

Qėllimet e realizimit tė kėtij Programi pėr aftėsimin e kuadrove janė:

Prioritetet lidhur me programin pėr asistencė teknike nė aftėsimin e personelit pėr infrastrukturėn institucionale tė sistemit ekonomik janė:

(1). Realizimi i procesit tė tranzicionit, privatizimit, ndėrtimi i strukturės sė re tė sistemit ekonomik.

(2). Krijimi, organizimi dhe funksionimi i institucioneve tė pushtetit monetar dhe institucioneve financiare (Banka Qendrore, bankat afariste, tregu financiar e bursa, politika monetare, rregullativa ligjore).

(3). Politika tatimore, sistemi tatimor, instrumentet dhe mekanizmat, organizimi i shėrbimeve pėr zbatimin e politikės tatimore, rregullativa ligjore, buxheti.

(4). Politika doganore, mekanizmat mbrojtės, instrumentet e realizimit tė politikės doganore, organizimi i shėrbimeve dhe operativės doganore, rregullativa ligjore.

(5). Marrėdhėniet ekonomike me botėn e jashtme (sistemi i regjimeve tė mallrave, nxitja, kreditimi dhe promovimi i eksportit, investimet e pėrbashkėta, format e reja tė bashkėpunimit, specializimi, kooperimi, rregullativa ligjore.

(6). Institucionet financiare ndėrkombėtare, tregu financiar ndėrkombėtar, Fondi Monetar Ndėrkombėtar, Banka Botėrore, Banka Evropiane, Fondacionet Ndėrkombėtare pėr asistencė tekniko-financiare dhe

zhvillim, Integrimet ekonomike UE, EFTA, OECD etj.

(7). Administrata shtetėrore dhe shėrbimet publike (niveli shtetėror, rajonal, lokal), struktura e organeve shtetėrore; Ndėrmarrjet - sektoret publike: elektroenergjia, komunikacioni, telekomunikimet, ekonomia e ujrave, mbrojtja e ambientit, shėrbimet komunale, arsimi, shėndetėsia, kultura, shkenca, sporti.

(8). Mekanizmi institucional i privatizimit, agjencitė pėr privatizim, dėrmjetėsuesit tjerė, roli i fondeve, bankave etj., rregullativa ligjore, modelet dhe teknikat e privatizimit,

(9). Zhvillimi ekonomik; analiza makroekonomike, strategjia dhe politika e zhvillimit, diagnostifikimi, prognozimi, stimulimi dhe menaxhmenti i biznesit, agjencitė pėr zhvillim - organizimi, fushėveprimi dhe shtrirja e tyre rajonale; zhvillimi rajonal;