6.2. FAKTORĖT KUFIZUES DHE MUNDĖSITĖ PĖR TEJKALIMIN E TYRE

Modeli i ekonomisė sė hapur tė tregut nė Kosovė do tė ballafaqohet me problemet e trashėguara tė zhvillimit tė cilat do tė vėshtirėsojnė ndėrtimin e strukturave tė reja menaxherike nė ekonominė e Kosovės, aktivizimin e kapitalit privat dhe ndėrtimin e institucioneve tė ekonomisė sė tregut (kapitulli 5). Ndėr kėto probleme duhet veēuar:

Problematikės sė ngarkimit me borxhe duhet t'i kushtohet kujdes ngase servisimi i tij duhet tė mbėshtetet me rritje ekonomike, rritje tė efikasitetit e tė eksportit, tė formave tė larta tė bashkėpunimit me botėn e jashtme dhe me forma tė avansuara tė menaxhimit tė zhvillimit. Modeli i ekonomisė sė hapur, pėrkundėr kėtyre kufizimeve dhe debalanceve, duhet tė sigurojė rritjen ekonomike dhe stabilitetin makroekonomik nė kushtet e liberalizimit tė brendshėm dhe tė jashtėm.

Produkti shoqėror (1995) 720.0 mil. $

Produkti shoqėror pėr njė banor (1995)………… 340.0 $

Gjendja e borxheve tė jashtme (1987)………. 975.0 mil $

Borxhet e jashtme pėr njė banor (1987)……... 529.0 $

Konsumi buxhetor dhe pubik (1990) 524.0 mil. $

Konsumi publik pėr njė banor (1990)…………. 228.0 $

Bilanci tregtar (1990) -20.0 mil.$

Bilanci i pagesave (1987) +17.8 mil. $

 

Tė dhėnat e mėsipėrme shprehin disa probleme qė e vėshtirėsojnė drejtpeshimin (ekuilibrin) ekonomik, i cili ėshtė faktor i domosdoshėm pėr zbatimin e modelit. Nė kėtė aspekt, pėrveē potencialeve devizore, me rėndėsi ėshtė krijimi i ekuilibrit nė mes tė eksportit e importit (bilanci tregtar + bilanci i pagesave), kursit devizor dhe rezervave devizore.

Nė praktikėn e zhvillimit ekonomik, ndeshemi edhe me modele alternative tė ekonomisė sė hapur tė tregut. Secili prej kėtyre modeleve do tė jetė mė efektiv, varet nga niveli i zhvillimit ekonomik, potencialet e brendshme dhe ato tė jashtme, si dhe nga zbatimi i politikave makroekonomike.

Pėr zbatimin e suksesshem tė kėtij modeli, tė rėndėsishme do tė jenė pėrvojat e tė tjerėve. Konsekuencat mund tė jenė dekurajuese ngase, nėse nuk menaxhohet si duhet, ky model mund tė shoqėrohet me ēregullime tejet serioze nė funksionimin e ekonomisė kombėtare.

Nė kėtė drejtim, janė tė rėndėsishme edhe pėrvojat ndėrkombėtare tė vendeve nė zhvillim, e sidomos tė shteteve tė rikrijuara (Lituania, Estonia, Sllovenia, Kroacia).

Industrializimi i 41 vendeve nė zhvillim sipas modelit tė tregut (1973-1985)

 

Burimi: Trade policies and the Debt Crisis, World Bank, 1988

Nga analiza e pėrvojės sė vendeve nė zhvillim del se si model mė efikas ėshtė dėshmuar modeli i tregut me hapje tė theksuar. Pėrparėsitė e kėtij modeli janė njė rritje dinamike e industrisė, qė ka pėr bazė kapitalin privat, dhe rritja efikase e punėsimit. Ky model, nė rastin e vendeve nė zhvillim, ka bėrė qė industria tė rrisė pjesėmarrjen nė bruto-produktin shoqėror dhe nė punėsim tė pėrgjithshėm. Modeli me hapje tė theksuar tė tregut ka mundėsuar qė Hong Kongu, Koreja Jugore dhe Singapuri tė pėrjetojnė njė zhvillim dinamik. Modelet tjera, me elemente tė hapjes dhe mbylljes sė moderuar, kanė treguar efekte dukshėm mė tė vogla nė zhvillim ekonomik, e sidomos nė zhvillimin e industrisė dhe tė eksportit. Kėto pėrvoja, lidhur me modele dhe koncepte, janė tė rėndėsishme, ngase afrojnė zgjidhje edhe me rastin e Kosovės. Pėrparėsi do tė ketė modeli qė do tė pėrballojė me sukses kontradiktat e pėrgjithshme zhvillimore, specifikat e zhvillimit aktual, si dhe qė dėshmohet nė procesin e integrimeve dhe tė globalizimit. Sė kėndejmi, duhet tė stimulohet liberalizimi i tregut tė brendshėm, kyēja nė tregun botėror, transferet teknologjike, transferet shkencore dhe aplikimi i teknologjisė informatike.

6.2.1 PROBLEMATIKA E BARAZPESHĖS EKONOMIKE

Vendosja e ekuilibrit tė pėrgjithshėm ekonomik duhet tė jetė orientim i pėrhershėm i ekonomisė sė Kosovės. Koncepti i ekuilibrit tė pėrgjithshėm ndėrtohet duke pėrfshirė kėto segmente:

Objektivat e kėtyre ekuilibrimeve nė rastin e Kosovės do tė jenė nė njė konflikt tė pėrhershėm. Vendosja e ekuilibrit tė brendshėm dhe tė jashtėm do tė vėshtirėsohet me veprimin e shumė faktorėve kufizues (papunėsia, tė ardhurat e ulėta nacionale, saldoja negative e bilancit tregtar dhe tė pagesave).

Nga vendosja e njė stabiliteti makroekonomik nė mes tė kėtyre indikatorėve varet se sa do tė jemi nė gjendje tė ballafaqohemi me efektet e paparashikuara dhe me pėrparėsitė e modelit tė ekonomisė sė hapur tė tregut. Shtrohet dilema se si do tė reagojė ekonomia ndaj modelit tė ri, e sidomos nė kushtet e ndikimeve tė deformimeve tė sistemit tė vjetėr. Dilema tjetėr ka tė bėjė me atė nėse funksionimi i modelit ėshtė e mundur tė zbatohet nė tėrėsi nė fazėn iniciale tė zhvillimit, apo duhet tė zbatohet gradualisht. Struktura e zhvillimit, e posaēėrisht problemet qė barten, imponojnė nevojėn e njė qasjeje graduale.

Megjithatė, nėse krijohen disa parakushte esenciale, ky model mund tė zbatohet me sukses nė ekonominė e Kosovės. Kėtu mendojmė nė radhė tė parė nė:

 

6.2.2 BILANCI TREGTAR DHE I PAGESAVE

Pozicionet mė tė pėrfaqėsuara nė bilancin e pagesave tė Kosovės ishin: eksporti dhe importi i mallrave, tė hyrat devizore nga punėtorėt e punėsuar nė botėn e jashtme dhe servisimi i borxheve tė jashtme.

Konsolidimi i bilancit tė pagesave dhe i atij buxhetor hyn nė radhėn e treguesve mė kualitativ gjatė vendosjes sė partneritetit me institucionet financiare ndėrkombėtare, ngase tė gjitha programet e reformave vlerėsohen nga aspekti i konzistencės mu tė kėtyre treguesve tė ekonomisė kombėtare. Me kėtė testohet funksionimi i infrastrukturės sė ekonomisė sė tregut dhe konzistenca e programeve tė stabilizimit ekonomik.

Meqenėse problemet e drejtpeshimit tė konsumit publik e buxhetor janė trajtuar mė hėret, kėtu po ndalemi nė problemin e bilancit tė pagesave, i cili pėr modelin e propozuar ka rėndėsi qendrore.

Konsolidimi i bilancit tė pagesave nė tė ardhmen do tė realizohet nė kushte tejet tė ndėrlikuara. Mirėpo, me njė politikė bashkėkohore dhe ofensivė zhvillimi, dhe nėpėrmjet realizimit me sukses tė periudhės sė rikonstruktimit dhe regjenerimit teknologjik, ky bilanc mund tė konsolidohet nė vitin e dytė ose tė tretė tė periudhės tranzitore. Ky bilanc duhet t'i sintetizojė tė gjitha elementet e ekuilibrit makroekonomik dhe tė sigurojė funksionimin e modelit tė ekonomisė sė hapur tė tregut. Strukturėn e kėtij bilanci duhet pėrmirėsuar nėpėrmjet:

 

6.2.3 FAKTORĖT E RRITJES SĖ EKSPORTIT

Hap i parė qė duhet tė ndėrmirret nė ekonominė e Kosovės ėshtė konsolidimi i ekonomisė eksportuese. Pėr ta realizuar kėtė aktivitet, do tė jetė e nevojshme tė hartohen programe tė veēanta pėr konsolidimin e sektorėve dhe programeve tė rėndėsishme pėr rritjen e eksportit tė Kosovės.

 

Bilanci i pagesave pėr periudhėn tranzitore, mil. USD

Nė kėto programe duhet tė pėrcaktohen aktivitetet, bartėsit dhe dinamika e realizimit tė rekomandimeve gjegjėse. Kthimi nė tregjet e vjetra do tė jetė i vėshtirėsuar, pasi qė ato nė vitet e fundit kanė pėsuar ndryshime esenciale. Disa nga kėto tregje, siē ishte tregu kliring, ka kohė qė kanė pushuar sė funksionuari. Porse, nė anėn tjetėr, ka ardhur nė shprehje krijimi i tregjeve tė reja si rezultat i shpėrbėrjes sė ish-Jugosllavisė dhe ish-Bashkimit Sovjetik. Nga kėto rrethana rezulton se Kosova duhet tė ndėrtojė strategji tė qarta pėr nxitjen e eksportit dhe tė formave tė tjera tė bashkėpunimit me botėn e jashtme. Nga efektet eksportuese do tė varet se si do tė tejkalohen problemet limituese dhe krijimi i kornizave materiale pėr funksionimin e modelit tė ekonomisė sė hapur.

Elementet qenėsore tė politikės sė nxitjes sė eksportit

1. Rivitalizimi i programeve ekzistuese tė eksportit:

2. Stimulimi i eksportit tė NVM:

3. Privatizimi prioritar i programeve tė eksportit.

4. Aftėsimi i programeve tė operativės ndėrtimore pėr kryerjen e punėve investuese nė botėn e jashtme.

  1. Rritja e eksportit nėpėrmjet investimeve tė pėrbashkėta, kooperimit, specializimit dhe formave tė tjera.
  2. Respektimi i realiteteve tė reja politike dhe ekonomike nė tregun ish-jugosllav dhe rajonal, ish-njėsitė federale bėhen treg ndėrkombėtar, me ēka rriten kapacitetet absorbuese tė tregjeve tė reja.

Regjenerimi dhe konsolidimi teknologjik do ta rrisė nevojėn pėr import ngase rimėkėmbja do tė realizohet me importimin e teknologjive tė reja. Njė modernizim i tillė do tė jetė parakusht pėr rritjen e eksportit. Kjo do tė shprehet me rritje tė importit dhe do ta ndėrlikojė saldon e kėmbimit tregtar.

Nė fazėn e parė tė mėkėmbjes ekonomike do tė jetė e vėshtirė tė sigurohet vendosja e njė ekuilibri global nė raportet: bilanci i pagesave - kursi devizor - likuiditeti ekstern. Nė kushtet e liberalizimit tė importit vetėm politika ofensive e eksportit mund t'i tejkalojė kufizimet e bilancit tė pagesave.