Qendra për Informim e Kosovës (QIK) Qendra për Informim e Kosovës - Kosova Information Center

Edhe diēka pėr hebrenjtė e Prishtinės



Shkruan: Faton Abdullahu

Mund tė shpjegohet nė mėnyra tė ndryshme dhe mund tė thuhen e sillen shumė tė dhėna, por e vėrteta ėshtė se pėr faktin pse sot nuk ka hebrenj nė Prishtinė nuk dihen shumė gjėra dhe shumė tė tjera mbase janė vetėm thashetheme, jo gjithmonė lehtė tė dallueshme prej gojėdhėnave tė vėrteta tė bartura brez pas brezi, sepse gjėra tė shkruara e tė argumentuar pėr kėtė ēėshtje pothuajse nuk ka fare. E vėrteta ėshtė se dikur, dhe jo fort moti, nė Prishtinė kishte hebrenjtė dhe sot nuk ka. A ka ekzistuar tek shqiptarėt e Prishtinės dhe gjithandej nė trojet tona bindja se ata nuk janė qytetarė tė mirė, se ata ta zėmė janė bashkėpunėtor tė shtetit serb, konkretisht UDB-sė, se kanė qenė pjesėmarrės nė ndonjė krim ndaj shqiptarėve, apo diēka tė ngjashme ? A ishte kjo bindje e shumicės shqiptare, prandaj pėr rrjedhojė sot mė nuk kemi hebrenj nė Prishtinė. Mbamendja kolektive e prishtinasve nuk shėnon raste tė tilla. Aq mė pak qė kjo tė ketė qenė karakteristikė e kėtij komuniteti qė ka jetuar nė Prishtinė. Raste tė tilla ta zėmė ka pasur pėr fat tė keq te komuniteti romė, tek i cili janė vėrejtur prirje pėr tė bashkėpunuar mė shumė me pushtetarėt dhe pėr tė qenė mė tė afėrt me ata, se sa me banorėt shqiptarė shumicė. Nė tė vėrtetė sipas shumė indikacioneve e jo pak fakteve, tek kjo prirje se kush ishte me shqiptarėt e kush me pushtetarėt, nė Prishtinė e gjithandej nė Kosovė, qėndron baza e madhe mbi tė cilėn ka zėnė fill ndarja e romėve. Romėt qė kanė jetuar mė afėr nė lagjet dhe vendet ku shumica ka qenė shqiptarė dhe tė cilėt kanė qenė nė raporte mė tė mira me shqiptarėt si shumicė, gradualisht janė kthyer nė diēka mė ndryshe, me identitet tjetėr nė atė qė sot njihet si hashkali. Kurse romėt qė kanė pasur raporte tė tilla me serbėt lokal dhe qė kanė pasur gjithnjė raporte tė mira me pushtetarėt, qė tė shpeshtėn nė kėtė vend ishin pakica serbe, kanė marrė fenė e serbėve, pra atė ortodokse dhe kanė mbetur romė ortodoks me gjuhė tė dytė gjuhėn serbe. Edhe nė luftėn e fundit njė prirje e tillė ėshtė vėrejtur shpluar. Tek hebrenjtė diēka tė tillė, as edhe tė ngjashme, nuk ka pasur. Ata tė shpeshtėn kanė qenė qytetarė lojal, pa ndonjė prirje pėr tė qenė kundėr shqiptarėve, sado qė nuk shėnohet se nga ata tė ketė ndonjė pėrkrahje mė tė theksuar nė luftėn antijugosllave tė shqiptarėve pėr pavarėsi nga Jugosllavia dhe Serbia gjė qė e njėjta mund tė thuhet edhe pėr komunitetet e tjera qė jetonin nė Kosovė. Thjeshtė nga prishtinasit nuk ka pasur racizėm as edhe urrejtje kolektive ndaj hebrenjve. Urrejtjet e ndryshme qė thjeshtė ishin urrejtje sa raciale, aq edhe fetare, tė vjetra qė kanė zėnė fill shekuj mė parė, ndaj hebrenjve, nuk shėnohen tė ketė pasur. Ata janė parė si njerėz tė parrezikshėm, si punėtor tė vyeshėm dhe si kursimtarė tė pasionuar. Kur prishej ndonjė shtėpi e vjetėr nė Prishtinė, pėr tė cilėn thuhej se dikur kishte qenė pronė e ndonjė hebreu, si me gjysmė shakaje thuhej tė shikohej me kujdes tė shtuar gjatė demolimit se mos po gjendet ndonjė qyp i fshehur me lira apo edhe para tė gatshme. Mbase kjo tregonte pėr atė prirjen e vjetėr tė hebrenjve anekėnd botės e jo vetėm tek ne, qė tė kursejnė para pėr ditė tė zeza, sepse fati i keq ata tė shpeshtėn i kishte bėrė udhėtar nga njė vend nė njė vend tjetėr. Kjo do t’ju ndodhė edhe nga Prishtina.
Konsideroj se njė nga arsyet mė tė mėdha pse hebrenjtė kohė tė gjatė kanė qenė tė diskriminuar tė pėrndjekur dhe tė padashur, ashtu sikundėr edhe pse pėr ata janė thurur storie pėrbuzėse dhe ofenduese, ėshtė fakti se ata e kanė pasur fenė e tyre larg mė herret se tė krishterėt dhe myslimanėt. Kjo pėrbuzje dhe ky nėnēmim, nuk vinte nga ndonjė dallim fizik apo racial, as nga ndonjė prirje e tyre gjenetike, sepse thjeshtė ata i kishte falė zoti, njėjtė sikur tė gjithė tė tjerėt. Por ata do tė kenė njė dallim tjetėr. Njė karakteristikė qė nuk e gjejmė gjetiu, fenė hebraike. Tek pasja e njė feje tjetėr, duhet kėrkuar arsyeja e refuzimit qė ata e bėnin kur ju ofrohej feja e re, raport ky qė mė pas do tė ngjallte revoltėn edhe kundėrshtimin e anės tjetėr. Kėshtu kur do tė vije koha e feve tė mėdha, si krishterimit ashtu dhe islamit, dhe kur kėto fe nė ballafaqimet dhe pėrpjekjet e tyre pėr ta shtrirė fenė tutje, hebrenjtė do tė jenė ata qė do tė kundėrshtojnė dhe nuk do tė pranojnė fenė e re, qoftė atė krishtere, qoftė islame. Pėrderisa ata nuk e pranonin tė renė, por e mbanin me fanatizėm fenė e tyre tė vjetėr, ata do tė jenė herė jo tė mirėseardhur, herė tė padėshiruar e mė sė shumti tė keqinterpretuar, por jo rrallė edhe tė sulmuar dhe tė diskriminuar. Kėtu gjithsesi duhet kėrkuar njėrėn nga arsyet e semitizmit. Nė tė vėrtetė, kėtu duhet kėrkuar faktin pse shqiptarėt edhe pse me fe shumicė myslimane, por edhe pse me fe krishtere, nuk do ta kenė tė shquar kėtė lloj konfrontimi me hebrenjtė. Shqiptarėt as si tė krishterė, as edhe si mysliman, nuk kanė marrė pjesė nė asnjė mėnyrė, as nė tė kaluarėn e hershme tė tyre nė kėtė lloj konfrontimi. Fakti pse hebrenjtė nuk janė kthyer nė mysliman, apo nė tė krishterė, nuk ka qenė diēka aktive as edhe mbresėlėnėse nė memorien e tyre nacionale, kulturore apo fetare. Ēka ėshtė mė e rėndėsishme, nė kėtė mbamendje nuk kanė pulsuar aktive as edhe me ndikime tė theksuara, kallėzimet, gojėdhėnat, dhe mitet pėr hebrenjtė si tė pa fe, apo me fe jo tė mirė, pėr hebrenjtė si mashtrues apo djallėzor, interpretime tė cilat i gjejmė nė lindje, pėr arsyen qė e cekėm mė lartė dhe mė pas tė shpėrndara gjithandej. Tek shqiptarėt storiet e tilla kanė qenė tė pakta. Tė njė natyre tjetėr, pa kėtė bazė, ata i kanė pasur, gojėdhėnat dhe kallėzimet e vetat origjinale tė cilat janė nė mitologjinė e tyre tė lashtė dhe nė trashėgimin kulturore e tė cilat i gjejmė edhe nė pėrralla edhe nė gojėdhėnat edhe nė tė drejtėn zakonore qė ėshtė margaritarė i qytetėrimit tė tyre. Prandaj pėrveē asaj qė ėshtė kryesorja, pse shqiptarėt i kanė mbrojtur hebrenjtė e qė qėndron nė tė drejtėn e tyre zakonore, konkretisht nė institucionin e lartė tė ‘mikut tė shtėpisė’ dhe tė ‘besės sė dhėnė’, kėtė qasje humane ndaj hebrenjve tė shfaqur, gjithsesi mė shumė nė Shqipėri, duhet kėrkuar edhe nė atė qė te shqiptarėt nė Ballkan, te kultura dhe e drejta e tyre zakonore, nuk ka pasur anti-semitizėm.

Qendra për Informim e Kosovës (QIK)
©1999-2014 — Prishtinë, Kosovë
Mundësuar nga VEVI Networks